2017 m. balandžio 5 d., trečiadienis

APIE SAVE


Esu Jurgita. 

Didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenau tarsi sapne - nuolatiniai priekaištai, apgailestavimai dėl to, ką padariau ar to, ko nepadariau, amžinas nepasitikėjimas savimi ir noras įtikti kitiems. Niekaip nepajėgiau susitvarkyti su savo negatyviomis emocijomis, kurias tiesiog "prarydavau" ir giliai užrakindavau, nei su griūvančiomis svajonėmis bei iliuzijomis, kad geroms mergaitėms fėjos vis tiek sukurs laimingą pabaigą...

Ir pabaiga atėjo, tik ne tokiu pavidalu kokio aš tikėjausi. Taip jau nutiko, kad prieš kelis metus man buvo diagnozuotas IV stadijos krūties vėžys su daugybinėmis metastazėmis kauluose. Tuo metu išgyvenau visą jausmų amplitudę, nuo gėdos jausmo, savęs gailėjimosi iki kaltinimų Dievui ir visam pasauliui. Neturėjau žalio supratimo, kas per  "daiktas" šita negalia, tačiau viduje jaučiau didžiulį bejėgiškumą ir kartu su kitais mintyse kūriau sau mirties scenarijų.

Tuomet mano gyvenime atsirado rašymas, kuris išvedė į dienos šviesą. Pajutau, kad turiu dalintis su kitais savo išgyvenimais, savo suvokimais ir veiksmais, kurie padėjo kilti iš ligos patalo ir teikė vilties, jog viskas bus gerai.

Ir šiandien dar negaliu pasakyti, kad liga pasitraukė, tačiau mano gyvenimas pasisuko 180 laipsnių kampu. Dabar aš daug labiau pasitikiu savimi nei bet kada anksčiau, atradau veiklas, kurios man teikia prasmę ir begalinį džiaugsmą, į savo vyrą pradėjau žvelgti meilės ir dėkingumo, o ne priekaištų akimis. Dabar aš sutinku tiek daug nuostabių žmonių, kad vis dažniau norisi sušukti: "Man taip gera gyventi!". Ir jei anksčiau diagnozė vėžys man skambėjo kaip nuosprendis, dabar man tai kaip galimybė... galimybė gyventi kitaip! Tai šansas pagaliau išdrįsti kurti likimą vadovaujantis savo širdimi, o ne protu kitų patarimais, kurie dažniausiai veda tik prie dar didesnio nusivylimo...

Aukime kartu




















Su meile, 
Jurgita


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą